Šakotieji grybai

2020-08-01


Kaip tik šiuo metu miškuose pradeda dygti įdomios konfigūracijos grybai. Jie savo šakotumu, forma labiau panašūs į koralus ar ragus. Nuo tikrųjų koralinių grybų, kurie yra trapūs, skiriasi savo gleivėtu paviršiumi ir želatininiu pavidalu. Kiti koraliniai grybai turi karūnos pavidalo išsišakojusių vaisiakūnių viršūnėles.

Ryškiai oranžinės ar geltonos spalvos lygaus paviršiaus grybas dichotomiškai šakotomis viršūnėmis Calocera viscosa – lipnusis tampriagrybis, užaugantis iki 3-6 cm aukščio, bet galintis pasiekti ir 10 cm aukštį.

Calocera iš graikų kalbos išvertus, reiškia gražus ir panašus į vašką. Specifinis epitetas viscosa apibūdina šios rūšies grybą kaip lipnų, tamprų, tąsų, glitų. Ir iš tiesų šio grybo paviršius yra lipnus bei besitempiantis, iš to galima lengvai atpažinti šios rūšies organizmus nuo kitų koralinių grybų.

Šio grybo augavietė ir ekologinė funkcija yra suskaidyti spygliuočių sutręšusią medieną, t. y. ligniną ir celiuliozę, ant jų šaknų ir kelmų. Gali atrodyti, kad auga ant samanų ar lapų nuokritų, bet paprastai po žeme būna pūvančios medienos liekanų. Auga pavieniui spygliuočių, bet ir su lapuočių priemaiša miškuose. Dažnas, nors negausus. Sporas produkuoja visus metus, bet labiausiai rudenį.

Šios rūšies grybai paplitę visoje Europoje, Japonijoje ir Korėjoje, Šiaurės Amerikos vakarinėje ir rytinėje dalyje, taip pat Australijos pietryčiuose ir Naujojoje Zelandijoje.

Kai kuriuose literatūros šaltiniuose vertinamas kaip nevalgomas dėl savo lipnios tekstūros. Kitur nurodoma, kad dėl skonio ir kvapo trūkumo ir mažo dydžio bei labai mažos maistinės vertės, naudojamas tik spalvai paįvairinti prie kitų grybų patiekalų ar salotų.

 

Koralinis grybas taurinis žvakidėlis savo pilkšvos spalvos vaisiakūniais, išsiskiriančiais gausiai šakotomis statmenomis šakelėmis, miniatiūrinėmis dantyto gaubtelio viršūnėlėmis. Jauni – šviesiai geltoni, seni rudi, užaugantys nuo 5 iki 15 cm aukščio ir 2-10 cm pločio.

Anksčiau buvo Clavicorona pyxidata pavadinimu, dabar vadinamas Artomyces pyxidatus. Epitetas pyxidatus apibūdina formą kaip dėžutės. Gausiai šakotas vaisiakūnis padidina sporų subrandinimo ir išplatinimo paviršių.

Dažnai randamas ant supuvusios lapuočių medienos, miškuose su beržais, drebulėmis, gluosniais ir pušimis.

Rašoma, kad dėl savo kartumo nevalgomas, turintis pipirų skonį, kuris, tiesa, verdant ne visada išnyksta.

Paplitęs Europoje, rytinėje Šiaurės Amerikoje ir Meksikoje, Kinijoje, Rusijoje, rytinėje, pietinėje Australijos pakrantėje. Dažnas, bet negausus.

Tai pirmas iš koralinių grybų, kurio genomas buvo išaiškintas. Hierarchinėje klasifikacijos eilėje Russulales gentis atspindi anksti atsiskyrusią liniją su reikšmingu medienos skaidymo pajėgumu. Tai suteikia galimybę tyrinėti pūvančios medienos enzimų sistemas ir genus.

 

Nuotraukos ir tekstas: Anykščių regioninio parko ekologės Dovilės Maneikytės