Raugerškis – ne tik puošmena!

2020-12-07


Kai lapai nukritę mūsų soduose, tuomet išryškėja sumedėjusių augalų skeletinės šakos ir medžių bei krūmų ažūrinė laja. Tokiu laiku sodams ir natūraliam kraštovaizdžiui grožio ir spalvų suteikia ryškios spalvos krūmų šakos, kurių spalva pakinta būtent rudenį ir žiemą, tai raudonosios sedulos ar erškėčiai. Be šakelių ant krūmų lieka vaisiai, kurie suteikia šakelėms dekoratyvumo ir raudona spalva spindi iš tolo. Vienas iš dekoratyvių krūmų vis dar besipuošiančių raudonomis uogomis šiuo laiku yra paprastasis raugerškis (Berberis vulgaris L.), raugerškinių (Berberidaceae) šeimos augalų atstovas.

Lapus metantis arba visžalis 1,5–3 m aukščio krūmas, dažniausia su dygliuotomis išsilenkusiomis šakomis. Dygliai trišakiai. Lapai paprastieji, pražanginiai. Žiedai po kelis arba pavieniai lapų pažastyse, susitelkę į kekės pavidalo žiedynus, kabančius ant trumpų ūglių. Žiedai trinariai. Vainiklapiai 6, geltoni, kartais oranžinio atspalvio. Žydi gegužės–birželio mėnesį. Vaisius – raudona arba beveik juoda, dažniausia ritiniška rūgštaus skonio uoga, beveik 10 mm ilgio, su 1–5 pailgomis sėklomis. Uogos nunoksta rugsėjo–spalio mėnesį, per žiemą nenukrinta.

Raugerškis kaip vietinis augalas paplitęs subtropinėje juostoje šiaurės vakarų Afrikoje, vakarų Azijoje, centrinėje ir pietų Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Auga sausuose šlaituose, pamiškėse, miškuose, krūmuose.

Mediciniškai paprastasis raugerškis Kinijoje vartotas prieš 3000 metų, kitose šalyse prieš 2500 metus. Tradicinėje medicinoje vartotas stabdant ilgalaikį kraujavimą, sumažinant sąnarių skausmus, kovojant su infekcijomis, dėl diuretinio poveikio gydant akmenligę.

Turintis įvairias farmakologines savybes: veikia priešuždegimiškai, prieš mutacijas, malšinantis skausmą, padedantis nuo karščiavimo ar vėmimo, antioksidantas, nuo širdies ritmo sutrikimų, priešmikrobinis poveikis (prieš Bacillus cereus, Salmonella typhimurium, Yersinia enterocolitica ir Staphylococcus aureus bakterijas), nuo maliarijos, nuo leišmaniozės, prieš cholinerginių neuronų nykimą (atsakingų už prisiminimų išsaugojimą ir atgaminimo procesą, susijusių su Alzhaemerio liga), nuo hipertenzijos ir epilepsijų, gydant kepenų pažeidimus, depresiją, vėžį. Taipogi teigiamai veikia, mažindamas kraujo spaudimą, sustiprina širdies susitraukimą, apsaugo nuo išeminės širdies ligos.

Fitocheminiai tyrimai atskleidė, kad raugerškis turi fenolinių junginių, taninų, sterolių, vitamino A ir C, baltymų, karotenoidų, antocianinų, dekstrozės, obuolių rūgšties, fruktozės, citrinų ir vyno rūgšties, pektinų, dervų, kalcio, geležies, kalio, cinko, vario, mangano mikroelementų, alkaloidų ir triterpenų.

Berberinas yra išgaunamas iš paprastojo raugerškio šaknų ir žievės. Berberinas ir berbaminas yra itin vertingi alkaloidai savo įvairiu bioaktyvumu tokiu, kaip hipoglikemija, priešuždegiminis poveikis, hipotensinis (kraujagyslių tonuso ir arterinio kraujospūdžio sumažinimu), antioksidantiniu poveikiu, pasižymi hipolipideminėmis savybėmis. Studijos konstatavo, kad berberinas reikšmingas schistosomiazės gydyme, nepalyginamas su schistosomiazės vaistais, veiksmingai veikiant prieš Schistosoma mansoni. Berberinas turi stiprų poveikį nuo parazitų: Trichomonas vaginalis, Giardia lamblia, Entamoeba histolytica ir kai kurių Leishmania spp.

Raugerškio šaknų žievės ekstraktai vartoti ruošiant vilgomąjį skystį pelėms nuo odos leišmaniozės teigiamai paveikė 90 % išgijimo atvejų.

Iš kai kurių Pietų Amerikos ir Azijos raugerškio rūšių yra išgaunami geltoni dažai. Taip pat raugerškio genties augalai yra medingi ir privilioja nektarą nešančias bites vakarų Azijoje.
Vartojant paprastojo raugerškio žievę, šaknis, šakniastiebius, stiebus, lapus, vaisius tradicinėje ir modernioje medicinoje, tam tikros teigiamos savybės ir poveikis iš neseniai atliktų tyrimų patvirtino, kad ypač naudinga vartoti raugerškio uogas žmonėms, esant aplinkos ir profesinio lėtinio apsinuodijimo rizikai.

Tad puoškime savo gamtinę aplinką raugerškiais ir vartokime įvairiapusiškai naudingąsias jo uogas bei kitas augalo dalis.

 

Informacija ir nuotraukos: Anykščių regioninio parko ekologės Dovilės Maneikytės.