Liepa – drugių skraidymo metas

2020-07-17


Dieniniai drugiai – spalvingiausi ir stambiausi vabzdžiai, skraidantys dieną. Jų sparnai padengti žvyneliais ar plaukeliais, o tai yra pakitę pigmentuoti plaukeliai, kurie lemia sparnų rašto ir spalvų įvairovę. Drugių sparnų spalva ir piešinys atlieka svarbią signalinę funkciją atpažįstant tos pačios rūšies priešingos lyties individus. Ryški sparnų spalva – įspėjamoji.

Lietuvoje yra 2 500 rūšių. Drugiai atsirado mezozoinėje eroje, kai atsirado žiedinių gaubtasėklių augalų. Drugio straubliukas nektarui siurbti yra išsivystęs nuo tų laikų.

Kai kurie drugiai gyvena kelias dienas ar 9 mėnesius. Patelės kiaušinėlius deda ant tam tikrų tinkamų vikšrams maitintis augalų. Patelės priekinių kojų apatinėje pusėje turi spygliukus. Kai jos nusileidžia ant lapo, šie spygliukai praduria paviršių, išskirdami kvapus, kuriuos nustato uoslės jutikliai. Kiaušinėliai turi būti padėti labiau ant jaunų augalų lapų ar jų pumpurų, nes seni lapai turi prikaupę toksinų, kurie gali pražudyti ką tik išsiritusius vikšrus. Kiaušinėliai turi būti padėti ant augalo, augančio tam tikromis sąlygomis: tinkama šešėlio padėtis, tinkamos temperatūros ir drėgmės sąlygos ir tokiame aukštyje, kad nebūtų suėsti plėšrūnų ar žolėdžių gyvūnų.

Paprastoji šaškytė (Melitaea athalia) – tai vidutinio dydžio dieninis drugys, kurio sparno ilgis siekia 39 mm. Sparnai tamsių spalvų. Skraido arti žolių su būdingu sklandymu.

Pagrindinis skraidymas yra birželio–liepos mėnesį. Kiaušinėlius deda liepos mėnesį.

Lervų mitybiniai augalai: parazitinis pievinis kūpolis (Melampyrum pratense), kuris auga šviesiuose miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse, siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata), augantis sausesnėse pievose, ganyklose, miško aikštelėse, prie keliukų, paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), randama pievose, pamiškėse, miškuose, krūmuose, pakelėse, dykvietėse, taip pat kitos veronikos rūšys (Veronica sp.), linažolės (Linaria sp.), augančios retuose miškuose, pušynuose, smėlynuose, eroduojamuose šlaituose, barškutis (Rhinanthus sp.) randamas pievose, pamiškėse, miško aikštelėse, rusmenė (Digitalis sp.), aptinkama lapuočių, mišriuose miškuose, miško aikštelėse, pamiškėse.

Šie drugiai labiau renkasi saulėtas, šiltas, nuo vėjų apsaugotas buveines (kuriose auga pievinis kūpolis), miškingas, naujai iškirstas, rūgštaus dirvožemio vietoves aukštapelkėse. Drugiai skraido pamiškėse, kalkingose pievose, parkuose, paežerėse, pakelėse, miško aikštelėse. Pievose daugiau pasirodo vidutinio drėgnumo vietose nei sausose.

Randama gausiai visoje Lietuvoje.

Kitas lengvai pastebimas baltais sparnais dieninis drugys yra gyslotasis sprindžius (Siona lineata), kuris savo sparnų gyslotumu panašus į kitos šeimos atstovą gudobelinį baltuką (Aporia crataegi). Sparnų ilgis siekia 35-40 mm. Jauni individai paprastai būna kreminės spalvos, vyresniems sparnų spalva baltėja.

Drugiai skraido kalkingo dirvožemio pievose, nelygiose žemumose, miško aikštelėse, pamiškėse, ganyklose. Prarandant sparnų žvynelius, kurie suteikia spalvą, tamsios gyslos apatinėje sparno pusėje tampa aiškiai matomos pro viršų.

Šie drugiai labiau skraido gegužę, birželį. Jų vikšrai – polifagai, maitinasi daugeliu augalų: raudonėliu (Origanum sp.), paprastąja šunažole (Dactylis glomerata), keturbriaune jonažole (Hypericum maculatum), vikiais (Vicia sp.), tikruoju lipiku (Galium verum), paprastąja rykštene (Solidago virgaurea), paprastąja kraujažole (Achillea millefolium), paprastąja bitkrėsle (Tanacetum vulgare), ausytuoju karklu (Salix aurita), paprastuoju putinu (Viburnum opulus).

Ir dar vienas baltukų (Pieridae) šeimos drugys – citrinukas (Gonepteryx rhamni). Tai vidutinio dydžio drugys, kurio sparnas iki 35 mm ilgio. Šios genties drugiams būdingi lenkti sparnai, kurie pakartoja lapų formą, spalvą, raštą, tokiu būdu jie prisitaiko prie aplinkos ramybės periodu. Drugiai suaugėliai, išsiritę liepos pradžioje, skraido iki rudens šalnų, peržiemoja paklotėje, peržiemoję pasirodo pavasarį iki birželio mėnesio. Patinėliai atsiranda kelias savaites anksčiau negu patelės ir skraido, ieškodami poros. Skraidantys drugiai aptinkami pamiškėse, miško aikštelėse, žydinčiose pievose, paupiuose.

Vikšrai oligofagai minta paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus), dygiosios šunobelės (Rhamnus cathartica) lapais. Šie krūmai ar nedideli medeliai auga krantuose, paupiuose, miškuose, pelkingose vietose. Tai drugys nuskrendantis kilometrinius atstumus, ieškodamas naujų biotopų. Dėl to rūšies atstovai turi didelę genetinę įvairovę, prisitaikantys prie sąlygų.

Citrinukas plačiai paplitęs drugys. Tai ilgiausiai gyvenanti drugių rūšis Europoje ir Lietuvoje, kurio suaugėlio stadija tęsiasi iki 11 mėnesių. Nuotraukoje nufotografuotas patinėlis.

Drugių reikšmė svarbi tuo, kad kaip ir plėviasparniai, apdulkina žydinčius augalus.

Liepos mėnesį aptinkama didžiausia drugių įvairovė bei didžiausias skraidymo pikas. Verta prisiminti ir įvertinti, kad drugių aktyvumas priklauso nuo gamtinių sąlygų: saulėtumo ir vėjuotumo, nes vabzdžiai yra šaltakraujai ir energijos įgyja iš išorės energijos šaltinio – saulės. Tad pirmyn į žydinčias pievas stebėti ir saugiai gaudyti bei pažinti drugių įvairovę.