Moksleiviai saugo varliukus

Į Anykščių regioninio parko direkciją paskambino Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokytoja Ina Gailiūnienė. Pokalbį pradėjome apie įsibėgėjusį pavasarį ir gamtosauginę idėją, kuri kilo mokytojai keliaujant po Europą. Tai buvo mažos varlytės ir jų apsauga.... O tiksliau – „Pavasarinės varliagyvių migracijos“, kurių metu keliuose kasmet žūsta dešimtys tūkstančių. Mokytoja kartu su II gimnazijos klasių moksleiviais buvo pasiryžę prisidėti prie varliagyvių išsaugojimo jų migracijos metu. Pavasaris jau įsibėgėjo, todėl pabudę iš žiemos įmigio iš žiemaviečių pasirodė gausybė varliagyvių! Nuo Rubikių, Keblonių pusės kasryt į Anykščius mokyklon važiuodami moksleiviai ant kelio jau matydavo suvažinėtų varlių. Tik pabudę jie keliauja prie vandens telkinių - balų, kūdrų, seklesnių ežerų, kuriuose neršia ir praleidžia didžiąją dalį savo gyvenimo. Pats migracijos įkarštis, kai oro temperatūra pasiekia 12-13 ºC. Pasiekti kitoje asfaltuoto ir gana judraus kelio pusėje esančią balą, varliukams čia yra labai rizikinga... Viena iš apsaugos priemonių – tvorelių palei kelius įrengimas, kurių pagalba migruojančių varliagyvių srautas nukreipiamas nuo kelio. Kadangi, reikėjo ne tik darbo jėgos, bet ir gamtininkų specialistų patarimų, nusprendėme suvienyti savo jėgas! Kaip sakė mokytoja: „Vyks integruota geografijos ir biologijos pamoka „Gyvūnų migracija“. Pasikalbėję apie Lietuvos varliagyvius, jų biologiją, buveines, mitybą, žiemojimą bei migraciją, o ypač apie kylančias grėsmes ir galimybę juos apsaugoti, ėmėmės konkrečių darbų. Tikslas – palei kelią įrengti apsauginę tvorelę. Turėjome sukalti 150 vnt. kuoliukų, ištiesti ir įkasti į žemę 150 metrų tinklą. Juk varlės sveria apie 30 g ir gali iššokti iki 25 cm, lipti iki 50 cm ir rausti žemę, todėl tinklas turi būti ištemptas teisingai. Dar turėjome kas 25-30 metrų sukasti kibirėlius, kad palei tinklą šokuodama varlė nepavargtų, o sulauktų savo „gelbėtojų“ ir būtų pernešta per pavojingą kelią į šalia esantį vandens telkinį. Čia jie galės poruotis ir sėkmingai neršti! Pavasarinės neršto migracijos būna labai intensyvios ir dažniausiai trunka tik keletą dienų, tačiau orui atšalus, jos gali užsitęsti. O įdomu yra tai, kad po 3-4 metų jau subrendusios varlės grįžta į tas vietas kur užaugo ir išneršia pirmąsias dėtis. Lietuvoje gyvena tik 13 rūšių varliagyvių, todėl bent kartą juos rankose palaikius ir įdėmiau apžiūrėjus vėliau nesunkiai suaugusius gyvūnėlius galima pažinti ir nustatyti rūšį.

   Varliagyviai yra sudėtinė ekosistemos dalis, todėl jų reikšmė gamtoje yra didelė. Maitindamosi gyvūniniu maistu, varlės ir rupūžės sunaikina daug įvairių sodų, laukų, daržų augalams kenkiančių bestuburių gyvūnų ir taip reguliuoja jų gausą. Jie sunaikina daug žmogui ir įvairiems gyvūnams kenksmingų kraujasiurbių ir įvairias ligas platinančių uodų, musių mašalų, sparvų. O varliagyviais minta plėšrūs žinduoliai ir paukščiai.

  

Bet mūsų darbas apsauginės tvorelės įrengimu dar nesibaigė, moksleiviai maždaug 2 savaites vykdys stebėjimus ir fiksuos rezultatus, tikrindami mažiausiai 2 kartus per dieną. Tose vietose, kur vyksta varlių migracijos ir po keliais nėra įrengtų pralaidų, padėti gyvūnams nukreipiant juos reikiama kryptimi gali tik žmonės. Todėl mes visi maloniai prašome gyventojų, parko lankytojų ir svečių neardyti, neniokoti ar kaip nors kitaip nesunaikinti įrengtų užtvarų.

 

Anykščių regioninio parko vyr. specialistė Rasa Gražienė