Išskirtinė visuotinė Struvės geodezinio lanko vertė

Struvės geodezinis lankas įrašytas į Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą 2005 m. pagal šiuos kriterijus:

1. Šis pirmasis tikslus ilgo dienovidinio segmento matavimas, padėjęs nustatyti tikslų planetos dydį ir formą, atskleidžia svarbų Žemės mokslų raidos etapą. Jis yra ir išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant įvairių šalių mokslininkams, pavyzdys. Be to, jis atspindi skirtingą galią turėjusių valdovų bendradarbiavimą mokslo labui.
2. Struvės geodezinis lankas, be abejo, yra išskirtinis technologinio ansamblio pavyzdys: jį sudarantys dienovidinio matavimo trianguliacijų punktai yra nekilnojamoji ir nematerialioji matavimo technologijos dalis.
3. Lanko matavimas ir jo rezultatai yra tiesiogiai susiję su žmonijos domėjimusi Žeme, jos forma ir dydžiu. Lankas siejamas su sero Izaoko Niutono teorija, kad Žemė nėra taisyklingo rutulio formos.

Struvės geodezinis lankas įamžintas ir visuomenei pristatomas 34 parinktais punktais. Kiekvienoje šalyje saugoma nuo vieno iki šešių svarbiausių punktų: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3, Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1, Ukrainoje – 4. Lietuvoje viso yra 18 punktų, Pasaulio paveldo objekte saugomi Meškonys, Paliepiukai (abu Vilniaus raj.) ir Gireišiai (Rokiškio raj.).

Šiauriniame ir Pietiniame Struvės geodezinio lanko taškuose pastatyti įspūdingi paminklai.

Storių geodezinis punktas

Seniausia informacija apie aukščiausioje Storių kalvos vietoje (vadinamame Stulpakalnio ar Didžiajame kalne) įrengtą Storių (STWORANZI) geodezinį ženklą siekia XIX a. pradžią.

Punktas buvo įtrauktas į 1816–1821 m. K. Tenerio sudarytą pirmąjį Lietuvos krašto (Vilniaus gubernijos) trianguliacijos tinklą bei naudotas Struvės geodezinio lanko matavimuose. 1818 m. Storių punkto geodezinės koordinatės pažymėtos šių matavimų kataloguose, padėtis nustatyta pagal Paryžiaus dienovidinį, H. J. Walbeck elipsoide: šiaurės platuma – 55 laipsniai 29 minutės 21,72 sek., rytų ilguma – 22 laipsniai 49 minutės 46,10 sek. 1989 m. punkto koordinatės perskaičiuotos į Lietuvos koordinačių sistemą: šiaurės platuma 55 laipsniai 29 minutės 19,16 sek., rytų ilguma 25 laipsniai 08 minutės 59,73 sek.

Žinoma, kad apie 1938 m. Storių punkte buvo pastatytas 35 m aukščio trianguliacijos bokštas, vietos gyventojų vadintas „majoku“ (rusiškai маяк – signalas). Bokštas pastatytas ant iš mūrinių plytų XIX amžiuje įtvirtinto originalaus ženklo. Bokšto statybai vadovavo Lietuvos armijos kapitonas Zigmas Staškus. Tuomet net kalnas pavadintas Majokalniu. Punktas, pertvarkytas XX amžiaus viduryje, tarnavo Lietuvos teritorijos valstybinio trianguliacijos tinklo sudarymui ir tikslinimui. Vietos gyventojai naudojosi „majoku“ kaip apžvalgos bokštu, tam tikru „laimės žiburiu“, iš kurio atsiverdavo nuostabus panoraminis vaizdas.

Žinomi keli nacionalinės rezistencijos faktai: bent du kartus drąsūs Storių gyventojai apie 1940 m. Justinas Šumyla, Donatas Češūnas, Bronius Češūnas, o apie 1950 m. Juozas Češūnas, rizikuodami gyvybe, vasario 16-ąją užlipo ant bokšto ir iškėlė Lietuvos trispalvę. Prieškaryje ant Stulpakalnio vykdavo gegužinės, o ir vėliau aplinkiniams gyventojams kalnas buvo reikšmingų susiėjimų, pasilinksminimų ir pasiguodimų vieta.

Informacija parengta įgyvendinant projektą Nr. LLI-477 „Tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas“ sukūrimas“. Projektą finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos  programa.