Apie Anykščių regioninį parką

Bendri duomenys

Gamta ir kultūra

Bioįvairovė

Kraštovaizdis

Parko produkto ženklas

Specialieji planai

IŠSKIRTINĖ ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO VERTĖ

Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar dangui, ar rojuj?!

                                          Antanas Baranauskas

    Anykščių regioninis parkas neįsivaizduojamas be A. Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio, Puntuko akmens, J. Biliūno „Laimės žiburio“, Rubikių ežero, Vorutos piliakalnio ir daugelio kitų gamtos ir kultūros vertybių. 2015 metais buvo atidatytas pirmasis Lietuvoje Medžių lajų takas.

Medžių lajų takas

 

Jono Biliūno kapas – „Laimės žiburys“


 

 

Kraštovaizdis

   Šventosios upės slėnis su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių erozinis cirkas, Anykščių šilelis su Šventosios salpinėmis pievomis ir Būdragaidžio liūninio tipo ežerėlis. Išskirtinis Rubikių-Mūšėjaus ežerynas su salomis, Anykštos ir Virintos senslėniai. Šventosios upės slėnis su jame esančiomis senvagėmis ir termokarstinės kilmės ežerėliais.

Šventosios upė
Šventosios upė


 

Negyvoji gamta

   Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje yra žinomiausias Lietuvoje antras pagal dydį riedulys Puntukas bei didžiausias Lietuvoje gėlo vandens šaltinis – paslaptingasis „Karalienės liūnas“. Vetygalos, Variaus ir kitose atodangose galima pamatyti Anykščių kraštui būdingo kvarcinio smėlio. Regioniniame parke tyvuliuojančiame Rubikių ežere net 16 salų su įdomiais pavadinimais: Pertako, Bučinė, Varnagrotė, Česnakinė, Liepinė, Didžioji ir kt.

Puntukas
Puntuko akmuo
Liūnas
Šaltinis "Karalienės liūnas"


 

Gyvoji gamta

   Regioniniame parke auga daugiau nei 30 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Saugomos etaloninės plačialapių ir mišrių miškų bendrijos su ąžuolais, uosiais, eglėmis, klevais, kur auga retos augalų rūšys.

Kultūros paveldas

   Iš Anykščių kilo gimtąjį kraštą savo kūryba garsinę lietuvių literatūros klasikai: A. Baranauskas, J. Biliūnas, A. Vienuolis-Žukauskas. Išsaugota autentiška A. Baranausko klėtelė, kurioje ir gimė „Anykščių šilelis“, šalia – A.Vienuolio-Žukausko namas-muziejus. Įveikus beveik 90 laiptelių pasiekiamas J. Biliūno kapas su antkapiniu 14 m aukščio paminklu „Laimės žiburiu“. Unikalios kultūros paveldo vertybės – tai vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus, daugiau nei šimto metų sulaukęs siaurukas, lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai ant Puntuko, labiausiai Lietuvoje ištyrinėtas Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis. Manoma, jog ant jo stovėjusi karaliaus Mindaugo pilis Voruta. Anykščių miestą puošia aukščiausia Lietuvoje dvibokštė Šv. Mato bažnyčia.  


Šeimyniškėlių (Vorutos piliakalnis)



„Siaurukas“
                   

Išskirtiniai reiškiniai, gyvosios tradicijos

Išskirtinis tradicinis renginys, vykstantis regioniniame parke, Niūronių kaime, – šventė „Bėk bėk, žirgeli!”. 


Šventės akimirka

 

Atnaujinta 2016-08-26