Anykštos hidrografinis draustinis

Įsteigtas išsaugoti Anykštos upės slėnį, pasižymintį unikalia vagos struktūra ir Burbiškio dvaro sodybą. Anykštos upės ištakos – Rubikių ežeras, žiotys – Šventosios upė. Seniausi rašytiniai šaltiniai mini ir Burbiškio dvaro malūną, stovėjusį būtent prie Anykštos upės.

Draustinyje esančios šaltiniuotos pievos, statūs upės slėnių šlaitai labai vertingi gamtiniu požiūriu. Čia auga ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai – baltijinės gegūnės (Dactylorhiza baltica), raudonosios gegūnės (Dactylorhiza incarnata), miškinės monažolės (Glyceria nemoralis) ir kt.Anykštos hidrografinis draustinis užima 187,5 ha plotą Anykštos upelio slėnio ir tęsiasi nuo Anykščių miesto J. Biliūno gatvės iki Burbiškio dvaro.

Rubikių hidrografinis draustinis 

Įsteigtas išsaugoti Rubikių – Dusyno – Limino – Mūšėjaus ežerų sistemą su apyežeriais ir salomis, kultūros paveldo vertybes. Rubikių hidrografinis draustinis užima 1630 ha plotą, pasižymi vaizdingu ir įvairiu kraštovaizdžiu, prie ežero nusileidžiančiais gana stačiais kalvų šlaitais. Kitur tęsiasi plokščios, smėlingos ežerinės terasos – reljefo formos, primenančios laiptus, dažnai susidarančios ir ežerų krantuose. Jas visas sukuria vanduo – tekantis (srovė) arba banguojantis (mūša). Yra ir uždurpėjusių paežerių.

Rubikių ežeras – ne tik didžiausias Anykščių regioniniame parke esantis ežeras, bet ir vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užliejęs 968 ha plotą. Ežero ilgis per 5 km, plotis – 3,4 km, kranto linija 24 km, didžiausias gylis – 16,1 m. Didžiausia ežero puošmena 16 salų, pavadintų įdomiais vardais: Pertako, Bučinė, Aukštoji, Česnakinė, Liepinė, Didžioji, Varnagrotė, Karklinė, Jurginių, Pakriūtinė, Avietinė, Palšinė, Ąžuolėlis. Stambiausia iš salų užima net 16,4 ha plotą. Rubikių ežeras mažai pratakus: įteka Kriokšlis, Liudė, išteka Anykšta.

Draustinyje aptinkama Lietuvoje reta šikšnosparnių rūšis – kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme). Ji įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, taip pat saugoma Europos laukinės gamtos ir natūraliųjų biotopų apsaugos konvencijos Berno konvencijos. Pavasarį galima išgirsti didyjį baublį (Botaurus stellaris L.) – retą, įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą paukštį. Ežero salos bei pakrantės vertingos biologiniu požiūriu, nes čia auga reti Lietuvoje augalai: plaukuotoji jonažolė (Hypericum hirsutum L.), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea L.), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.), baltijinės gegūnės (Dactylorhiza longifolia), juodgalvė bajorė (Centaurea phrygia L.), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata L.) ir kt.

Rubikių hidrografinio draustinio teritorijoje yra Piliakalnio piliakalnis ir Bijeikių piliakalnis. Rubikių – Dusyno ir Mūšėjaus ežerų pakrantėse yra Anykščių regioninio parko direkcija yra įrengusi 7 stovyklavietes.

Šventosios senvagių hidrografinis draustinis 

Įkurtas siekiant išsaugoti senvagių gausumu išsiskiriančią Šventosios upės slėnio atkarpą su termokarstiniais ežerėliais ir pelkutėmis. Draustinis užima 489,2 ha plotą ir apima Šventosios upės slėnį nuo Andrioniškio iki Variaus upelio. Prie Šventosios senvagių rasta ir retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų: lancetinis dumblialaiškis (Alisma lanceolatum), daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum) ir kt.

Variaus hidrografinis draustinis 

Įsteigtas išsaugoti natūralaus Variaus upelio žemupio hidrografinę struktūrą, Pavarių akmenį ir Variaus atodangą. Draustinis užima 71,3 ha plotą ir tęsiasi Variaus upelio slėniu parko ribose iki santakos su Šventąja. Variaus upelio ilgis apie 17 km, regioninio parko teritorijoje – 3,5 km. Šis upelis labai vingiuotas, šaltiniuotomis pakrantėmis, jo dugnas smėlėtas ir nusėtas dideliais akmenimis, vanduo rausvos spalvos. Manoma, kad Varius ir vardą gavo nuo varinės upelio vandens spalvos. Pavarių akmuo saugomu paskelbtas jau 1964 m., o Variaus kvarcinio smėlio atodanga 1987 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu.