Kraštovaizdžio

ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIAI:

1. Anykščių šilelio
2. Elmės
3. Storių
4. Virintos

1. Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas išsaugoti raiškų asociacinį Anykščių šilelio kraštovaizdį, Šventosios upės slėnį su atodangomis ir salpinėmis pievomis, Puntuko ir Puntuko brolio riedulius, šaltinį „Karalienės liūnas“, Vetygalos atodangą, Peniankų pilkapyną ir kitas kultūros paveldo vertybes.

Draustinis užima 1421,5 ha plotą. Botaninių tyrimų duomenimis čia rasta 769 aukštesniųjų augalų rūšių, daugiau nei 20 įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą. Floros nevienodumas ir jos gausumas palyginti nedidelėje draustinio teritorijoje priklauso nuo augimviečių, dirvožemių ir vandens telkinių įvairovės. Šilelio reljefas labai įvairus ir sudėtingas. Abipus upės tęsiasi statūs, gilių griovų išraižyti šlaitai. Šlaitų griovomis į Šventąją suteka upeliai Marčiupis, Piktupis, Šlavė, Išplėštravis, Vingerkštynė, Pakalnytė, Paramavietė, Gaugaris, Pašaltupis, Limenė.

Be išvardintų gamtos ir kultūros vertybių, Šilelyje auga saugomi medžiai: Šventieji ąžuolai, uoksinė pušis ir kiti. Su daugeliu vertybių susipažinti padės Šventosios pažintinis takas.

 

2. Elmės kraštovaizdžio draustinis įsteigtas išsaugoti raiškų Elmės upelio slėnio ir Šventosios paslėnio kraštovaizdį, šaltiniuotas upių pakrantes ir natūralių pievų bendrijas, Šeimyniškėlių piliakalnį su jį supančiomis senovinėmis gyvenvietėmis ir senkapiais. Elmės kraštovaizdžio draustinis užimantis 229,3 ha plotą.

Natūralių pievų bendrijose auga reti, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti augalai: dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), miškinė monažolė (Glyceria nemoralis) ir kt. Šeimyniškėlių piliakalnį išgarsino rašytojas A. Vienuolis, kuris vadino jį Mindaugo sostine Voruta. Mmanoma, jog XIII a. čia stovėjusi medinė karaliaus Mindaugo pilis. Iš archeologinių tyrimų žinoma, kad čia būta senovės gyvenviečių ir senkapių.

Draustinyje auga savivaldybės saugomas kraštovaizdžio objektas – Elmės šešiakamienis ąžuolas. Tai pats įspūdingiausias ąžuolas regioninio parko teritorijoje, turintis šešis kamienus.

3. Storių kraštovaizdžio draustinis įsteigtas išsaugoti raiškų Storių moreninio masyvo reljefą su Gegužinių, Storių, Liepkalnių, Sibiriako, Baltramo kalvomis, Jono Biliūno kapą, Liudiškių piliakalnį ir senovės gyvenvietę. Paminėtos 4 kalvos yra aukščiausios visose Anykščių apylinkėse. Pati aukščiausia tarp visų keturių Storių kalvų vadinama Stulpakalniu – 193,9 m. virš jūros lygio.

J. Biliūno kapo istorinis paminklas vadinamas Laimės žiburiu. Taip, kaip pavadino vieną iš savo apsakymų literatūros klasikas, taip pavadino ir šį antkapinį paminklą jo autorius architektas Vytautas Gabriūnas. Apie 900 m nuo J. Biliūno kapo, Girelės miške, vietovėje vadinamoje Aruodais, yra Liudiškių piliakalnis. Liudiškiuose yra ir poeto, kunigo, A. Baranausko bičiulio Klemenso Kairio klėtelė. Šalia, Liudiškiuose, – poeto, muzikanto P. Biržio, geriau žinomo Pupų dėdės slapyvardžiu, gimtinė. Storių kraštovaizdžio draustinis užima 579,6 ha plotą.

4. Virintos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas išsaugoti Virintos senslėnį, jo terasas, rėvuotą, slenkstėtą, labai vingiuotą (meandrinę) upės vagą, upės krantuose atsiveriančius devono periodo smėlį ir molį, neogeno periodo baltą kvarcinį smėlį, upėtakių nerštavietes ir biologiniu požiūriu vertingas pievas. Draustinis užimantis 582,7 ha plotą. Virinta, vidutinė aukštaičių upė (75 km ilgio), atiteka iš Molėtų rajone, Labanoro didgirės vakariniame pakrašty, esančių ežerų.