Anykščių regioninis parkas

Apie parką

Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. vertingiausioms gamtos ir kultūros požiūriu šiaurės rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Anykščių regioninio parko bendras plotas – 15 459 ha. Gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti Anykščių regioniniame parke išskirti 1 gamtinis rezervatas, 4 kraštovaizdžio, 4 geomorfologiniai, 3 botaniniai, 1 telmologinis, 4 hidrografiniai ir 1 urbanistinis draustinis.

ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

„Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria;
Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!”
Antanas Baranauskas

Anykščių regioninis parkas neįsivaizduojamas be A. Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio, Puntuko akmens, J. Biliūno „Laimės žiburio“, Rubikių ežero, Vorutos piliakalnio ir daugelio kitų gamtos ir kultūros vertybių.

Kraštovaizdis. Šventosios upės slėnis su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių erozinis cirkas, Anykščių šilelis su Šventosios salpinėmis pievomis ir Būdragaidžio liūninio tipo ežerėlis. Išskirtinis Rubikių-Mūšėjaus ežerynas su salomis, Anykštos ir Virintos senslėniai. Šventosios upės slėnis su jame esančiomis senvagėmis ir termokarstinės kilmės ežerėliais.

Šventoji
Šventosios upė

Negyvoji gamta. Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje yra žinomiausias Lietuvoje antras pagal dydį riedulys Puntukas bei didžiausias Lietuvoje gėlo vandens šaltinis – paslaptingasis „Karalienės liūnas“. Vetygalos, Variaus ir kitose atodangose galima pamatyti Anykščių kraštui būdingo kvarcinio smėlio. Regioniniame parke tyvuliuojančiame Rubikių ežere net 16 salų su įdomiais pavadinimais: Pertako, Bučinė, Varnagrotė, Česnakinė, Liepinė, Didžioji, kt.

Puntuko akmuo

Gyvoji gamta. Regioniniame parke auga daugiau nei 30 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų. Saugomos etaloninės plačialapių ir mišrių miškų bendrijos su ąžuolu, uosiu, egle, klevu, kur auga retos augalų rūšys.

Kultūros paveldas. Iš Anykščių kilo savo gimtąjį kraštą savo kūryba garsinę lietuvių literatūros klasikai: A. Baranauskas, J. Biliūnas, A. Vienuolis-Žukauskas. Išsaugota autentiška A. Baranausko klėtelė, kurioje ir gimė „Anykščių šilelis“, šalia – A.Vienuolio-Žukausko namas – muziejus. Įveikus beveik 90 laiptelius pasiekiamas J. Biliūno kapas su antkapiniu 14 m aukščio paminklu „Laimės žiburiu“. Unikalios kultūros paveldo vertybės – tai vienintelis Lietuvoje Arklio muziejus, daugiau nei šimto metų sulaukęs „siaurukas“, lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefai ant Puntuko, labiausiai Lietuvoje ištyrinėtas Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis. Manoma, jog ant jo stovėjusi Karaliaus Mindaugo pilis Voruta. Anykščių miestą puošia aukščiausia Lietuvoje dvibokštė Šv. Mato bažnyčia.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Išskirtinis tradicinis renginys, vykstantis regioniniame parke, Niūronių kaime, – šventė „Bėk bėk, žirgeli!”.

Anykščiai – Lietuvos kulltūros sostinė 2012

Atnaujinta 2012-10-12